Visi yra girdėję apie infarktus ir insultus – štai ko bijome ir stengiamės to išvengti iš visų jėgų. Ir vis dėlto tai yra dažniausios mirties priežastys hipertenzija ir hipertenzija.
Arterinė hipertenzija arba hipertenzija yra labiausiai paplitusi ir visuotinai pripažinta diagnozė. Nepaisant to, kad, remiantis statistika, kas trečias žmogus kenčia nuo šios ligos, daug kas lieka neaišku, įskaitant priežastis ir gydymą. Kaip išvengti visų šių bėdų? Kaip išlaikyti sveikatą ir gyvenimo kokybę? Šiame straipsnyje mes stengsimės atsakyti į šiuos klausimus.
Hipertenzija (hipertenzija) - kas tai?
Pagal šiuo metu priimtą klasifikaciją arterinė hipertenzija yra kraujospūdžio padidėjimas virš 140/90 mm. rt. Art. Šiandien yra dvi hipertenzijos formos:
- pirminis (arba esminis, tai yra, priežastis nežinoma) - būdingas kraujospūdžio padidėjimas be aiškios priežasties;
- antrinis (simptominis) - padidėjusio kraujospūdžio priežastis yra susijusi su bet kuriais vidaus organais (kepenimis, inkstais, plaučiais, smegenimis, endokrininėmis liaukomis).
Kaip rodo pavadinimas, pirminės hipertenzijos priežastis, nepaisant visų šiuolaikinės medicinos laimėjimų, nėra aiški, todėl vienintelis tradicinis gydymo būdas išlieka aukšto kraujospūdžio šalinimas tabletėmis. O kadangi tabletės palengvina tik pasekmes, nepašalindamos priežasties, hipertenzijos aktualumas šiuolaikiniame pasaulyje jaučiamas itin ryškiai. Tačiau medicinos mokslininkų grupė sukūrė naują hipertenzijos išsivystymo koncepciją, kuri paaiškina ligos mechanizmą ląstelių lygmeniu ir patvirtina daugybė tyrimų. Mes kalbėsime apie šį naujovišką požiūrį.
Visų pirma, bet kokia liga yra organizmo veiklos sutrikimas. O kadangi mūsų didelis ir gerai koordinuotas kūnas susideda iš ląstelių, visas organizmo funkcijas atlieka jos, mažos ląstelės.
Akimis nematoma mikrogyvybė organizme visada yra – vienos ląstelės žūva, kitos formuojasi. Organizmo užduotis – išlaikyti pusiausvyrą tarp veikiančių ir negyvų ląstelių. Į šią užduotį įtraukta imuninė sistema – specialios makrofagų ląstelės veikia kaip valikliai – jų užduotis yra laiku surasti ir pašalinti tokias biologines šiukšles. Kai organizmo imuninė sistema negali susidoroti su kritine negyvų ląstelių mase arba kai ląstelė dėl įvairių priežasčių nustoja normaliai atlikti savo užduotis, sutrinka pusiausvyra ir atsiranda liga.
Kada įvyksta nekontroliuojama ląstelių mirtis ir kada ląstelė neatlieka savo funkcijų? Atsakymas paprastas: kai pačiai ląstelei trūksta išteklių. Ištekliais turime omenyje viską, ką reikia gauti iš išorės, kad ląstelė atliktų savo funkciją. Bet kuri ląstelė, norėdama palaikyti savo funkcionavimą ir „išvalyti" atliekas, nuolat sąveikauja su tarpląsteliniu skysčiu, kuris, savo ruožtu, per sąlytį su krauju atkuria ir atnaujina savo sudėtį. Kraujas gauna išteklius, taip pat ir iš išorinės aplinkos: plaučiai gamina deguonį, virškinimo sistema – maistines medžiagas vandens, riebalų, angliavandenių ir baltymų pavidalu.
Kad ši sudėtinga sistema veiktų, o organizmas spėtų atsikratyti pažeistų ląstelių, pakeisdamas jas naujomis, reikia resurso, kuris visa tai pradėtų veikti, pajudinti. Toks išteklius yra mikrovibracija, atsirandanti organizme dėl raumenų ląstelių (miofibrilių) darbo. Mikrovibracija visada yra organizme, taip pat ir miego metu. Net ir maksimaliai atsipalaidavus, daugelis raumenų ląstelių toliau dirba ir sukuria aplink jas esančio tarpląstelinio skysčio mikrovibraciją.
Yra žinoma, kad apie 60% kūno ląstelių yra raumenų ląstelės ir jos sunaudoja daugiau nei 80% visos organizme pagamintos energijos. Ir beveik pusė šių energijos sąnaudų yra būtinos palaikyti mikrovibracijos lygį ramybės būsenoje arba mikrovibracijos foną. Tokios milžiniškos energijos sąnaudos neatsiranda be priežasties, jos būtinos žmogaus gyvenimui. Mikrovibracijos nebuvimas organizme reiškia mirtį, o jos trūkumas – ligą.
Lygiai taip pat sergant hipertenzija, jei organizme ilgą laiką trūksta mikrovibracijos, ląstelės pradeda daug prasčiau atlikti savo funkcijas, o tai lemia tai, kad audiniai pradeda „šlakuoti", o funkcinės ląstelės veikia blogiau ir mirti. Dėl to pablogėja gyvybiškai svarbių organų – inkstų – veikla, atsiranda stuburo problemų, dėl kurių pablogėja smegenų ir nugaros smegenų aprūpinimas krauju. O problemos su šiais organais yra dažniausios hipertenzijos ir apskritai viso organizmo tonuso sumažėjimo priežastys.
Hipertenzija ir hipertenzija – kokie skirtumai?
Medicinos pasaulyje yra tiek daug terminų ir pavadinimų, kad kartais paprastam žmogui labai sunku suprasti ir suprasti, kas vyksta su jo kūnu, ką reiškia visi šie sutrumpinimai ir diagnozės? Pirmiausia išsiaiškinkime, kuo skiriasi hipertenzija ir hipertenzija, koks skirtumas?
Hipertenzija yra aukšto kraujospūdžio būklė. O hipertenzija jau yra liga, kuri pažeidžia visą organizmą ir kurios vienas iš simptomų yra hipertenzija. Organų pokyčių laipsnis, sukeliantis aukštą kraujospūdį, yra ligos stadija.
Šiuolaikinėje, priimtoje medicinos klasifikacijoje, yra 3 arterinės hipertenzijos laipsniai:
Kraujo spaudimo tipas ir hipertenzijos laipsnis |
Sistolinis kraujospūdis, mm Hg. Art. |
Diastolinis kraujospūdis, mm Hg. Art. |
|---|---|---|
Normalus |
Mažiau nei 130 |
Mažiau nei 85 |
Aukštas |
130-139 |
85-89 |
I laipsnio hipertenzija (lengva) |
140-159 |
90-99 |
II laipsnio hipertenzija (vidutinio sunkumo) |
160-179 |
100-109 |
III laipsnio hipertenzija (sunki) |
Didesnis arba lygus 180 |
Didesnis arba lygus 110 |
Hipertenzijos komplikacijos ir pasekmės
Norėdami tiksliai suprasti, kaip nuolat padidėjęs kraujospūdis sukelia baisias komplikacijas, kokia liga yra hipertenzija ir kodėl ji pavojinga, panagrinėkime hipertenzijos vystymosi mechanizmą (patogenezę).
Ilgalaikis aukštas kraujospūdis (hipertenzija) dažnai sukelia negrįžtamų pasekmių, ypač kraujagyslių lovoje:
- kraujagyslių sienelių sustorėjimas, mažinant jų elastingumą;
- nuolatinis mažų kraujagyslių arterijų spindžio susiaurėjimas;
- širdies raumens (miokardo) sustorėjimas;
- padidėjęs kraujagyslių sienelių pažeidimas dėl didelio kraujotakos greičio, aterosklerozinių plokštelių susidarymo pažeidimo vietose.
Kadangi kraujagyslių sistema iš tikrųjų yra išorinių resursų tiekėja ir nešėja, pažiūrėkime, kas jai atsitiks esant ilgalaikiam aukštam kraujospūdžiui. Įprastai kraujagyslių sienelė yra elastinga, todėl organizmas greitai prisitaiko prie nuolat kintančių sąlygų. Tačiau nuolatinio aukšto slėgio ir mikrovibracijos trūkumo situacijoje kraujagyslių sienelė sustorėja ir praranda elastingumą. Taip nutinka daugiausia dėl to, kad dėl daugelio priežasčių (fizinio neveiklumo, netinkamos mitybos, antsvorio ir kt. ) organizmas patiria mikrovibracijos trūkumą, imuninė sistema nespėja „perdirbti" negyvų ląstelių, o gyvos ląstelės negali. pilnai atlikti savo užduotį. Kūnas priverstas skubiai atsikratyti neveikiančių ir negyvų ląstelių. Vienas iš būdų jų atsikratyti – transformuoti į stabilią struktūrą – jungiamąjį audinį, arba fibrozę. Savo ruožtu, fibrozė kraujagyslių sienelėse žymiai sumažina jų elastingumą ir stiprumą, o tai gali sukelti kraujagyslių sužalojimą ir kraujavimą iš jo. Ši situacija ypač pavojinga smegenims, nes gali ištikti insultas.
Be to, daugumai organų apskritai nereikia didelio slėgio, įsijungia gynybinis mechanizmas – mažų arterijų spazmas (susiaurėjimas), kad sumažėtų kraujo tekėjimas per jas. Taip tiesiog eikvojama milžiniška viso kūno resursų dalis, kuri negali trukti ilgai. Todėl taupant išteklius kraujagyslių sienelės vėl sustorėja, o raumenų ląstelės pakeičiamos jungiamosiomis ląstelėmis, o tada atvirkštinis kraujagyslių spindžio padidėjimas tampa neįmanomas.
Dėl tokio kraujagyslių sienelės nelankstumo susidaro sienelės mikrotraumos ir ten nusėda cholesterolis. Dėl to tam tikroje srityje kraujagyslė susiaurėja. Tai reiškia, kad organai ir audiniai negauna savo maistinių medžiagų dalies, o tai reiškia, kad jie negalės visiškai atlikti savo funkcijų. Širdis, savo ruožtu, yra priversta dirbti padidinta jėga, siekdama pumpuoti kraują tokiais neelastingais (susiaurėjusiais) kraujagyslėmis, vadinasi, jai nelieka nieko kito, kaip tik didinti širdies ląstelių – miocitų – masę. Ši būklė vadinama miokardo hipertrofija. Ir viskas lyg ir būtų gerai, bet vainikinės kraujagyslės, skirtos širdžiai maitinti, nepadidėja, atsiranda vadinamasis miokardo aprūpinimo krauju trūkumas – išemija. O jei ant pakitusios vainikinės arterijos sienelės išauga aterosklerozinė plokštelė, tuomet yra didelė rizika, kad šioje srityje visiškai nutrūks miokardo aprūpinimas krauju – įvyksta dalies miokardo mirtis – infarktas.
Insultas, širdies priepuolis ir aterosklerozė yra dažniausios hipertenzijos komplikacijos ir momentinės mirties priežastys.
Ar galima gauti neįgalumą, jei sergate hipertenzija?
Negalia yra nesugebėjimas atlikti įprastų namų ūkio darbų ir pasirūpinti savimi. Progresuojant hipertenzijai, kai išsenka visi organizmo ištekliai, prasideda širdies nepakankamumo vystymasis. Iš pavadinimo akivaizdu, kad esant tokiai būklei širdis tiesiog negali atlikti pagrindinės savo funkcijos – aprūpinti organus ir audinius deguonimi. Kai širdies nepakankamumas tampa kritinis, žmogus smarkiai praranda gyvenimo kokybę, o net virdulio uždėjimas virtuvėje tampa tolygus didvyriškam žygdarbiui. Žinoma, tokiomis sąlygomis žmogui suteikiama invalidumas dėl hipertenzijos.
Hipertenzijos sąlygos ir priežastys
Kokios yra pagrindinės hipertenzijos priežastys? Kas sukelia visą šią reakcijų kaskadą ir kas sukelia ligą?
Mūsų kūnas, kaip jau minėjome, yra vidinė visata, susidedanti iš milijardų ląstelių, kurios visos veikia kaip vienas vienetas. Neįtikėtini šios visatos savireguliacijos procesai leidžia žmogui gyventi ir išgyventi aplinkos sąlygomis. Viskas, kas vyksta organizme, nėra atsitiktinė ir kažko sąlygota, kažkam to reikia.
Norėdami suprasti, kas gali sukelti žmogaus hipertenziją, turime dar kartą atkreipti dėmesį į ląsteles. Bet kokiam ląstelių procesui būtina, kad ląstelių komponentai (baltymai, riebalai, angliavandeniai) galėtų susitikti erdvėje. Didžiulį vaidmenį čia vaidina jau pažįstama aplinkinės vidinės erdvės mikrovibracija. Esant mikrovibracijos trūkumui, pirmiausia sutrinka ląstelių funkcija, o tai išilgai grandinės sukelia nugaros smegenų, inkstų, smegenų mitybos sutrikimą ir, galiausiai, hipertenzijos vystymąsi. Tuo pačiu metu svarbu suprasti, kad jei organizmas padidina kraujospūdį, dėl kokių nors priežasčių tai būtina. Teisingiau būtų sakyti – gyvybiškai svarbu! Tačiau vyrų ir moterų hipertenzijos priežastys iš esmės yra panašios.
Nepakankama inkstų funkcija
Inkstai yra vienintelis žmogaus organas, kuriam fiziologiškai reikalingas aukštas kraujospūdis, nes kraujas, esant slėgiui, turi praeiti per specialias membranas, kad išsivalytų. Esant slėgiui žemiau 80 mm Hg. Art. inkstai nustoja filtruoti (valyti) kraują, ir tai yra mirtina.
Todėl organizmas jokiomis aplinkybėmis negali leisti inkstams sumažinti arba sustabdyti filtravimą. Jei dėl kokių nors priežasčių inkstai negali susidoroti su kraujo filtravimu (valymu), tada smegenys gauna komandą padidinti kraujospūdį, kad padidėtų inkstų produktyvumas. Tai viena dažniausių hipertenzijos priežasčių.
Tokiu atveju patys inkstai gali būti gerai, tačiau bendras kraujo „užterštumas" gali viršyti inkstų gebėjimą jį išvalyti esant normaliam slėgiui. Todėl organizmas turi padidinti inkstų veiklą didinant kraujospūdį.
Tokiu atveju pakanka pagerinti inkstų veiklą ir slėgis normalizuosis. O inkstų veiklą gali pagerinti intensyvesnis ląstelių aprūpinimas mityba ir jų valymas nuo atliekų. Norėdami tai padaryti, pakanka tik padidinti mikrovibracijos (mikrocirkuliacijos) lygį inkstų srityje. Be to, inkstai yra vienas iš nedaugelio organų, kurie neturi savo raumenų skaidulų, todėl jie gauna mikrovibraciją iš dirbančių kaimyninių pilvo ir nugaros raumenų. Šiuo požiūriu tampa visiškai aišku, kaip fizinis neveiklumas, netaisyklinga laikysena ir riebalinio audinio dalies padidėjimas lemia inkstų funkcijos pablogėjimą ir dėl to hipertenziją. Vadinasi, siekiant pagerinti inkstų veiklą ir nutraukti visą šią grandinę, vėl prieiname prie išvados, kad pakanka normalizuoti inkstų mikrovibracijos lygį.
Šiuo metu pasaulyje yra tik vienas prietaisas, galintis konkrečiai padidinti bet kurio žmogaus organo mikrovibracijos lygį. Kalbame apie unikalią plėtrą – medicinos prietaisus vibroakustiniams efektams ir metodą – fonaciją.
Hipertenzijos gydymo šiais prietaisais veiksmingumas patvirtintas daugeliu tyrimų.
Sutrikęs smegenų aprūpinimas krauju
Kita priežastis gali būti smegenų ar nugaros smegenų kraujo tiekimo sutrikimas dėl arterijų susiaurėjimo ar suspaudimo. Taip gali nutikti dėl stuburo problemų (osteochondrozės, tarpslankstelinės išvaržos), įgimtų kraujagyslių lovos ypatybių, kurios laikui bėgant gali pablogėti dėl aterosklerozės.
Kūnas negali leisti, kad sutriktų kraujo tiekimas į smegenis, todėl padidina spaudimą, kad išstumtų reikiamą kraujo tūrį esamomis susiaurėjusiomis kraujagyslėmis.
Tada išsprendus galvos ir nugaros smegenų aprūpinimo krauju problemą, slėgis gali sumažėti. Tam gali būti naudojama ir vibroakustinė terapija naudojant prietaisus. Specialių keitiklių (vibrafonų) pagalba aparato mechaninė mikrovibracija kontakto būdu perduodama į žmogaus kūną iki 10 cm gylio ir padidina mikrokapiliarinį kraujo ir limfos tekėjimą. O tai savo ruožtu pagerina ląstelių mitybą ir savalaikį jų atliekų pašalinimą.
Taigi, naudojant fonaciją, galima pašalinti stuburo patinimą dėl osteochondrozės ar tarpslankstelinės išvaržos, kuri leis „išlaisvinti" užspaustas arterijas ir pagerinti smegenų aprūpinimą krauju.
Valgymo sutrikimas
Organizmo perkrovimas paprastais angliavandeniais, riebalais, alkoholiu, nikotinu ir pan. , lemia tai, kad jų šalinimui (jų neutralizavimui ir valymui) išleidžiama didžiulė resursų dalis, o dėl to organizmas tiesiog neturi laiko. atkurti ląstelių pusiausvyrą kraujagyslių sistemoje, atsiranda išteklių trūkumas, dėl kurio išsivysto hipertenzija. Visi šie veiksniai lemia tai, kad jauni organizmai taip pat patiria išteklių trūkumą, todėl šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau susiduriame su jaunų žmonių hipertenzija.
Hormoniniai sutrikimai
Visiškai žinoma, kad hormonų lygis reikšmingai veikia kraujospūdį. Kūnas turi sudėtingą sąveiką tarp visos endokrininės sistemos, kuri apima liaukas, esančias smegenyse (hipofizę ir pagumburį) ir likusioje kūno dalyje (skydliaukės, prieskydinės liaukos, reprodukcinės sistemos). Šios liaukos paprastai turėtų užtikrinti vidinės organizmo aplinkos pusiausvyrą, įskaitant kraujospūdžio pastovumą. Dėl mikrovibracijos trūkumo, kaip jau išsiaiškinome, kenčia mityba ir visos gyvybinės funkcijos ląstelių lygmenyje, o tai reiškia, kad esant mikrovibracijos trūkumui, visa endokrininė sistema, kuri, beje, yra labai jautri trūkumui. maistinių medžiagų, veiks neteisingai ir su pertrūkiais. Sutrinka hormonų lygis ir kraujospūdis „šokteli". Pakanka normalizuoti aprūpinimą krauju ir pagerinti endokrininių liaukų mikrovibraciją, kad hormonų lygis grįžtų į normą.
Psichosomatika
Sparčiame amžiuje neturėtume pamiršti apie vadinamąją psichosomatiką ir jos indėlį į hipertenziją. Faktas yra tas, kad esant nuolatiniam psichologiniam stresui, į kraują patenka daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padidina kraujagyslių tonusą ir spaudimą. Nuolatinis stresas ir stiprios neigiamos emocijos lemia padidėjusį raumenų tonusą, o dėl to greitai išsenka organizmo ištekliai ir tuomet susilpnėja visos organizmo funkcijos, o tai sudaro sąlygas atsirasti ligoms. Tokiu atveju būtina ne tik normalizuoti mikrovibracinį foną, bet ir daug dėmesio skirti emociniam komponentui.
Amžiaus ypatybės
Hipertenzija jauname amžiuje, vaikams ir paaugliams, išsiskiria. Paprastai tokiais atvejais priežastis dažniausiai yra endokrininiai (hormoniniai) sutrikimai arba stuburo ligos. Tuo pačiu metu „suaugusiųjų" vaistai ne visada gali susidoroti su hipertenzija šioje pacientų grupėje nepakenkdami vaiko kūnui. Todėl iškyla užduotis naudoti metodus, mažinančius vartojamų vaistų dozes. Vienas iš tokių būdų yra fonacija. Vaistų dozių mažinimo efektyvumą ar net galimybę apsieiti be jų patvirtino tyrimai.
Vyresnio amžiaus žmonių hipertenzija taip pat turi savo ypatybių, nes. . . Pasirinkti vaistų dozes dėl gretutinių ligų gali būti labai sunku, dažnai gydytojas atsiduria savotiškoje „šakute" – kai dėl kraujospūdį mažinančių vaistų paskyrimo pablogėja kitų organų veikla. Ir šiuo atveju gali padėti fonacija, kuri yra saugi ir efektyvi, kai naudojama vyresnio amžiaus pacientams.
Fonika – modernus efektyvus nemedikamentinis hipertenzijos gydymo ir profilaktikos metodas
Metodo veiksmingumą patvirtina medicininiai tyrimai, klinikinė praktika ir gydytojų atsiliepimai. Hipertenzijos gydymas ir profilaktika atliekami naudojant kompaktiškus vibroakustinio poveikio medicinos prietaisus. Metodo pranašumas yra galimybė savarankiškai atlikti procedūras namuose, taip pat šalutinio poveikio nebuvimas ir nedidelis kontraindikacijų skaičius.